Į Marakešą atvykome vakare, lėktuvas iš Londono (Luton) oro uosto išskristi vėlavo apie 40 min. Oro uoste užpildėme asmens deklaravimo anketą (privaloma), perėjome pasų kontrolės postą. Lauke laukė daugybė pasitinkančiųjų, todėl pradėjome ieškoti, kas mus turi nugabenti į viešbutį (buvome užsisakę pervežimą iš oro uosto į viešbutį ir atgal). Savo vardą ir pavardę pastebėjau stende ir iš karto priėjome. Pasitiko graži moteris Fatima ir paprašė plaukti, nes dar neprisistatė kiti keleiviai, vyksiantys kartu su mumis. Palydėjus mus iki mikroautobuso, Fatima pasakė, kad kitą dieną 10.30 val. susitiksim mūsų viešbutyje ir aptarsime ekskursijas. Padavė voką su siūlomomis ekskursijomis po Maroką. Netrukus mes ir dar viena kiniečių pora važiavome naktinio Marakešo apšviestomis plačiomis gatvėmis į viešbutį. Pakeleivius išleido ankščiau prie kito viešbučio, o mus vežė iki „Meriem“.
1 diena (antradienis). Vaizdas ryte pro viešbučio langą buvo puikus: matėsi namų stogai, didžiulės palmės, tolumoje apsnigtos kalnų viršūnės ir saulė bandė skverbtis per rūką. Žadėjo gražią dieną. Nuėjome pusryčių (buvome užsisakę iš anksto). Pusryčiai beveik europietiški: keptos šiltos trijų rūšių bandelės, corn flakes, pienas, didžiulis dubuo alyvuogių, tepamo sūrio trikampiukai, kepti blynai ( su klevų sirupu buvo skanu), virti kiaušiniai, kava, arbata.
Po pusryčių turėjome daug laiko iki susitikimo su Fatima, todėl nusprendėme išeiti pasivaikščioti ir apsidairyti, kur gyvename, kas yra šalia mūsų. Išėjus iš viešbučio, mus užkalbino žavus linksmas žmogelis. Jis dirba taksistu, siūlo mums 4 valandų ekskursiją aplink Marakešą, žada parodyti visas įžymybes ir įdomybes. Kaina, kaip mums iš Lietuvos (jo žodžiais tariant, neturtinga šalis, kaip Slovakija, Lenkija ar Rumunija), po 100 dihramų (10 eurų) žmogui. Viso būtų 200 dihramų (20 eurų). Mes padėkojame, pasakome, kad dar pagalvosim, nes turime susitikti su savo gidu. Jis pažada palaukti ir išgirsti mūsų sprendimą. Pasivaikštome, pasifotografuojame ir grįžtame į viešbutį susitikti su Fatima. Iš jos siūlomo sąrašo išsirenkame dvi ekskursijas – trečiadienį pusei dienos į Mediną ir įžymybes senamiestyje (22 eurai žmogui), šeštadieniui visai dienai į dykumą (50 eurų žmogui) ir užsimokame už jas. Nusprendžiame pasinaudoti taksisto pasiūlymu ir taip praleisti visą dieną.
Sutartą 11 val. Saidas (toks jo vardas) jau mūsų laukė. Kelionė prasidėjo miesto įžymybėmis: aukščiausia mečetė, Kutubijos aikštė, alyvmedžių sodas ir parkas, Mažorelio sodas, Jemaa el-Fnaa aikštė dieną, prabangių namų ir viešbučių rajonas, palmgroves su kupranugariais, neturtingų vargšų berberų rajonas, kuriame išdirbamos odos, daromos iš akmens mozaikos.
Visur sustodavome, išlipdavome, pasivaikščiodavome, pasikalbėdavome su žmonėmis, pasifotogrfuodavome ir važiavome toliau. Visą kelionės laiką jis pasakojo apie Marakešą, papročius, tradicijas, kultūrą. Tuo pasinaudodamas mus nuvežė „ pas savo draugą į Argan oil manufacture“ (fabrikėlis kaip vaistinė, kur gaminami kremai, aliejai), tada jau buvo pietų metas (14 val. dienos) ir nuvežė mus „pas savo draugą“ į senamiestyje puikų marokietišką restoraną, sėdėjome tarp kilimų baldakimų ir pagalvėlių, ragavome puikų marokietišką maistą – įvairias salotas, marokietišką alų bei tadžiną. Sėdėjome restorano trečiame aukšte, todėl matėsi namų stogai ir aukščiausia mečetė. Pirmą kartą išgirdau, kaip kviečiama maldai. Buvo įspūdinga. Po labai sočių pietų dar nuvežė mus „pas savo draugą, kuris turi puikią parduotuvę ir prekiauja kokybiškomis prekėmis, ne taip kaip turguje“. Ten įsigijome puikių marokietiškų odinių tapkių. Jau artėjo 17 val. ir mus vežė atgal į viešbutį. Tuomet jam parodėme mums siūlomas ekskursijas ir jų kainas, ir paklausėme jo, ką jis rekomenduotų mums pamatyti ketvirtadienį ir penktadienį, nes dvi dienas jau buvome rezervavę kitomis ekskursijomis. Jis pasiūlė mums būtinai pamatyti Atlas Mountains (jo siūloma kaina 20 eurų 1 žmogui, agentūros – 65 eurai 1 žmogui) ir miestą prie vandenyno Essaouira ( jo kaina 25 eurai 1 žm., agentūros – 45 eurai 1 žm.). , taip pat siūlo atsisakyti ekskursijos į dykūmą, nes mes sumokėjom labai brangiai. Tada mes nusprendėme, kad gal jis gali būti mūsų gidas ir mus nuvežti į Atlaso kalnus (Atlas Mountains) ir į Essaouira. Jis sako, kad negali mūsų vežti, nes nenori turėti reikalų su policija, bet gali nuvežti pas „savo draugą“ į turizmo agentūrą ir už jau sutartą kainą mums bus tos ekskursijos. Vėl mes važiuojame į Mediną, jis palydi mus į ofisą ir nusiperkame dar dvi ekskursijas už suderėtą kainą. Valio, savaitė beveik suplanuota. Apie 18 val. parveža mus į viešbutį. Labai nuoširdžiai padėkojame už ekskursiją, už pagalbą ir patarimus, sumokame jam 20 eurų ir lietuviškų saldainių dėžutę dovanų! Tą patį vakarą dar paklausome Saido patarimo, kad į Jemma el Fna aikštę reikia važiuoti nuo 17 val. vakaro, ir taksi (2 eurai nuo viešbučio iki aikštės suderėjus kainą iš anksto) vykstame ten.
Puikiai praleidžiame laiką tarp milijono žmonių. Sunku nupasakoti, reikia tai patirti.
2 diena (trečiadienis). Po pusryčių atvyksta mikroautobusas su gidu. Surinkus grupę žmonių, vykstame į Kutubijos aikštę, prie mečetės ir į kitas vakar jau matytas vietas. Keliaujame į žydų kvartalą, Bahijos rūmus su puikiais Menaros sodais, įspūdingom Sadijos kapavietėm. Pasivaikštom po Mediną, nuveda į Argan oil fabrikėlį. Ir lygiai po 4 valandų parveža į viešbutį. Turime visą likusią dieną, tad keliaujame į miestą pėsčiomis. Rajonas, kuriame buvo mūsų viešbutis vadinamas naujamiesčiu. Naujesni pastatai, Operos teatras, geležinkelio stotis, Karališkasis teatras. Maždaug 1 km nuo mūsų viešbučio buvo pagrindinė gatvė (labiau europietiška), kurioje daugybė parduotuvių, ofisų, graži aikštė su fontanu.
3 diena (ketvirtadienis). Anksti ryte išvykstame į Atlaso kalnus (Atlas Mountains). Iki vietos važiuojame apie dvi valandas. Pakeliui, jau kalnuose, paimame gidą. Sustojame prie kupranugarių, vėliau prie Argan oil fabrikėlio. Grožimės gamta: raudoni kalnai, augmenija rudens spalvų. Dar kiek pavažiavę sustojame ir siauru takeliu pro berberų namus, kavinukes, suvenyrų smukles (taip pavadinčiau) kopiame į kalnus. Aukštai kalnuose geriame mėtų arbatą ir grožimės 6 kriokliais. Nusileidę žemyn einame pietauti Berberų šeimos restorane. Vakare grįžtame į viešbutį.
4 diena (penktadienis). Anksti ryte mūsų paimti atvyksta mikroautobusas ir nuveža į Mediną, kur mes laukiame dar kitų žmonių, kurie su mumis vyks į Essaouira. Važiuojame 200 km nuo Marakešo. Sustojame nufotografuoti ožkų medžiuose (atrodė kaip kalėdinė eglutė) ir dar kiek pavažiavę sustojame Argan oil fabrikėlyje. Atvykstame į miestą (baltą miestą) prie vandenyno. Mus pasitinka lietus, šaltas vėjas ir juodas dangus. Oras vėsus ir permainingas, tačiau miesto grožiui tai įtakos neturi. Baltas miestas prie mėlyno vandens. Laisvo laiko turime 4 valandas. Vaikštom po 13a. Mediną, suvenyrų krautuves, užeiname į nedidelį restoraną papietauti, pasivaikštom didžiule pakrante. Vakare grįžtam į viešbutį.
5 diena (šeštadienis). Anksti ryte atvyksta džipas paimti mūsų kelionei į dykumą. Kartu vyksta vyresnio amžiaus pora iš Berlyno. Važiuojam apie 150 km iki Quarzazate. Priekyje matome stovinčią didžiulę eilę mašinų ir policijos patrulius. Sustojame. Gidas eina paklausti, kas čia atsitiko. Uždarė kelius į kalnus, nes dykumoje prisnigo, yra slidu. Reikia laukti dvi valandas, kol įšils saulė ir nutirps sniegas, bus neslidu ir leis važiuoti. Laukti mes negalime, nes tuomet ekskursija truks apie trylika valandų, bus tamsu, sunku važiuoti ir t.t. Žodžiu grįžom atgal į viešbutį apie 11 val. ryte. Paskambinau Fatimai, kad neįvyko ekskursija į dykumą, nes prisnigo. Praradom dieną, nes visos ekskursijos vyksta nuo ankstaus ryto. Pinigus už neįvykusią ekskursiją grąžino sekmadienį ryte.
Nutarėm dieną praleisti mieste. Išėjom iš viešbučio ir... sutikom Saidą. Jis labai pergyveno, kad neįvyko ekskursiją ir pradėjo siūti sekmadienį kur nors nuvažiuoti pvz. į Ourika Valley. Pamatyti raudonus kalnus, kalnų upes, berberų kaimelius, krioklius ir , jei pasisektų, beždžiones. Tačiau sekmadienį mes jau nieko nebenorėjome planuoti, nes reikėjo ruoštis kelionei namo.
Šeštadienį ir sekmadienį nutarėm praleisti savarankiškai: vaikščiojome po Mediną, pietavome mieste, vakare eidavome pasivaikščioti į miesto centrą.
Puiki kelionė, be galo daug įspūdžių, tai kitokia šalis. Ji užburia savo architektūra, spalvomis, istorijomis, skurdu ir prabanga. Geri ir nuoširdūs žmonės, nebuvo jokių incidentų. Nerašiau apie papuošalų grožį, berberų sidabrą, odinius pufus, nuostabius šviestuvus ir rankų darbo kilimus! Linkiu patiems visą tai patirti!
+370 656 83300
Bendraukime
