Mitai apie Gibraltarą. Ar verta ten vykti?

0
Marius Rimkevičius
Mitai apie Gibraltarą. Ar verta ten vykti?

Keltuvas pakelia į kalno viršūnę vos per kelias minutes ir padovanoja ypatingų vaizdų.

 

Gibraltaras garsėja, kaip ofšorinė zona. Taigi, jei norite paslėpti pinigus nuo mokesčių - tai Jūsų šansas.

 

Į pagrindinę valstybės dalį keliaujama per kariniams tikslams išraustą tunelį

 

Nuo Gibraltaro kranto matosi aukšti ir seni Afrikos kalnai.

 

Pradėkime nuo intrigos. Ypač įtakingi tarptautiniai leidiniai Business Insider, Huffington Post, Yahoo Finance ir kiti šį pasaulio kampelį yra vadinę viena iš labiausiai nuviliančių kelionių krypčių. Visgi, nepaisant to, šalį kasmet aplanko apie 4 milijonus turistų. Kodėl taip vyksta, kad į mažytį tašką, kuris net nežymimas daugelyje žemėlapių vis vien traukia būriai turistų? Ar ten iš tikrųjų laukia atostogų pragaras?

 

Ispanijos Andalūzijos provincijos pakraštyje, Kosta del Sol ir Kosta del Lus pakrančių sankirtoje iškilusi didžiulė uola įspūdingai atrodo ne tik paveikslėliuose. Reikia vos kelių minučių, kad pereitumei pasienio kontrolę ir pasikeičia viskas. Erdvės, namai, gatvės – viskas atrodo kitaip, nei ką tik už nugaros likusioje La Linea‘joje. Keičiasi ne tik vizualūs dalykai, bet ir pats jausmas, nes iš nesutvarkytos apleistos vietos, patenki į mažą karalystę, mažą tvirtovę, kur šimtmečius žmonės gyveno kiek kitaip. Tą skirtumą puikiai iliustruoja ir nusikaltimų statistika, kuri pačiame Gibraltare yra gana kukli, bet kas darosi jau už sienos – atspindi BNS straipsnis

 

Gyvenimas pačiame Gibraltare gali pasirodyti lėtas, bet tuo verta mėgautis. Vaizdas iš centrinės miesto aikštės.

 

Tokio pločio yra viena iš centrinių šalies gatvių.

 

Pirmasis mitas su kuriuo man teko susidurti, tai – kainos Gibraltare. Daugelis bent viena ausimi yra girdėję, kad šalyje mažesni mokesčiai, o kai kurių, įprastų mums, iš viso nėra. Bet realybėje tokios žinios suponuoja klaidingą išvadą, nes Gibraltare beveik visi dalykai – brangesni. Mačiau, kad dalis ispanų, keliauja iš šalies nešini maišeliais iš vaistinių, dar sako, kad ten pigesni rūkalai, tikrai pigesnis kuras, bet dėti viltis į visą kitą – vargu bau. Todėl jei planuojate šalyje praleisti bent pusdienį, pasiimti sumuštinių ir gėrimą – tikrai protingas sprendimas. Tik nesitikėkite iškylauti kalno viršūnėje, mat tikrai gali būti, kad pietumis teks dalintis su laukinės gamtos atstovais (kokiais? pažvelkite į nuotraukas žemiau apačioje).

 

Ant kalno įkurtas draustinis gali pasigirti augalų įvairove. Tiesa, jų skinti nereiktų. 

 

Antrasis mitas, kad pakilimas į kalną yra mokamas. Internete daug informacijos apie tai kur ir kada pirkti keltuvo bilietus, užsisakyti taksi. Bet jei mėgstate laipioti po kalnus, užlipti iki pat viršaus galite ir nemokamai, ir palyginti nesudėtingai, nes visur eina asfaltuotas kelias. Tiesa, reikia turėti omeny, kad tokia pramoga užtruks apie porą valandų į vieną pusę ir už objektus, tokius, kaip stalaktitų urvai, gynybiniai tuneliai ir kt. teks mokėti atskirai. Tad prieš pasiryždami tikrai įvertinkite kas Jums tikrai įdomu, o kas ne. Jei traukia pamatyti bent kelis mokamus objektus, žymiai labiau apsimoka pirkti specialų keltuvo bilietą, kuriame į kainą įtraktas ir įžymybių lankymas.

 

Trečias mitas: nesvarbu kokius pinigus paimsiu. Dar ir kaip svarbu! Taip Gibraltare yra net trys legalios valiutos: euras, Didžiosios Britanijos svaras ir Gibraltaro svaras. Jas visas be jokių bėdų priima visoje šalyje, tačiau reikalas tas, kad jų vertė skiriasi. Taigi, eurais mokėti yra brangiausia. Pigiausia – Gibraltaro svarais. Su pastaraisiais keblumas tik toks, kad nors jų galima įsigyti vietoje, kitose šalyse vargiai rasite valiutos keityklą prekiaujančią tokia egzotika. Tad jei, tarkime, nuspręsite jų įsigyti, reikia viską išleisti, mat valiutos keitimo mokesčiai Gibraltare tikrai nedžiugina. Painu? Taip, tikrai – Gibraltaras kartais atrodo lyg dideli spąstai turistams.

 

Ar verta vykti į Gibraltarą? Individualu. Jei esate smalsus keliautojas, mėgstantis patirti, pažinti, suprasti, atrasti – tikrai taip, bet jei interesas tik gulėti prieš saulutę smėlio paplūdimy (Gibraltaras tokį turi) ar viską vertinti tik paviršutiniškai, tas mažas taškelis žemėlapyje ne Jums. Asmeniškai man Gibraltaras buvo daugiau nei tikėjausi – mažytis, bet gražus, skirtingas, įvairus. Nors pradžioje ypač nesinorėjo mokėti gana aukštos, beveik dvidešimties eurų kainos už keltuvo bilietus, tačiau viskas kaipmat atsipirko, kai pakilus į viršūnę manimi susidomėjo ten gyvenantys magotai (tokia beždžionių rūšis). Šie pusiau laukiniai sutvėrimai gyvena kalno teritorijoje esančiame gamtos rezervate. Tai vienintelė vieta Europoje, kur beždžionę galima sutikti ne zoologijos sode.

 

Nors beždžionių šerti negalima, tačiau jos žino, kad skanėstai paslėpti turistų kuprinėse ir rankinukuose, kuriuos jau moka atsisegti pačios. 

 

Paplūdimiu gali mėgautis kiekvienas norintis.

 

Reziumuojant, mano rekomendacija būtų tokia, kad mažytį Britanijos anklavą aplankyti tikrai verta, bet ten užsibūti ilgiau nei dieną – būtų gerokai per ilgai (nebent, žinoma, turite kažkokį konkretų tikslą). Jei atostogausite Kosta del Solyje ar Kosta del Luz suplanuokite užsukti. Beje, jei po regioną keliausite automobiliu, jį paprastai ir nemokamai galima statyti prie La Linea paplūdimio. Jis netoli sienos kirtimo punkto, tad paprasta pasiekti pėsčiomis.

 

Kartu su maurais į Pirėnų pusiasalį atvykę Magotai (beždžionės), ant Gibraltaro kalno gyvena iki šiol.

 

Į nuotrauką pažiūrėjus įdėmiau, galima rasti gynybinių tunelių langus. Nusipirkus bilietą, tuneliais galima pakeliauti ir patiems.

 

P.S. Smalsiems, bus įdomu, kad Gibraltaras buvo žinomas ir vertinamas kiek tik europiečiai save atsimena. Dar nuo antikos laikų mus pasiekia legenda, jog šiame žemės lopinėlyje lankėsi pats graikų pusdievis, Dzeuso sūnus Heraklis. Ką jis ten veikė? Gi, žmonių pasąmonėje ilgam įtvirtino mitą jog Žemė yra plokščia. Anot legendos, Heraklis po Gibraltaru įstatęs koloną laikiusią pasaulio kraštą. Mitas buvęs gajus daugybę amžių. Juk ir šiandien egzistuoja tarptautinė draugija aiškinanti, kad pasaulis plokščias, o šiuolaikinis geografijos mokslas – tik klaidinantis valdžios pramanas.

 

Dar XV amžiuje, kai Kristupas Kolumbas pasiryžo ieškoti naujo jūros kelio į Indiją, jam ypač sunkiai sekėsi rinkti lėšas ekspedicijai, nes daug turtingų žmonių tikėjo, jog toliau Gibraltaro nieko nėra. Todėl plaukiant toliau galima tik nukristi ir prarasti laivus su visu vertingu kroviniu.

 


Rašyti komentarą
Atsakymas į komentarą
Raktažodžiai
gibraltaras, kelionės, turizmas, savarankiska kelione, marsruto palavimas, patarimai keliaujantiems,

Taip pat skaitykite

Mitai apie Gibraltarą. Ar verta ten vykti?

0
Marius Rimkevičius
Mitai apie Gibraltarą. Ar verta ten vykti?

Keltuvas pakelia į kalno viršūnę vos per kelias minutes ir padovanoja ypatingų vaizdų.

 

Gibraltaras garsėja, kaip ofšorinė zona. Taigi, jei norite paslėpti pinigus nuo mokesčių - tai Jūsų šansas.

 

Į pagrindinę valstybės dalį keliaujama per kariniams tikslams išraustą tunelį

 

Nuo Gibraltaro kranto matosi aukšti ir seni Afrikos kalnai.

 

Pradėkime nuo intrigos. Ypač įtakingi tarptautiniai leidiniai Business Insider, Huffington Post, Yahoo Finance ir kiti šį pasaulio kampelį yra vadinę viena iš labiausiai nuviliančių kelionių krypčių. Visgi, nepaisant to, šalį kasmet aplanko apie 4 milijonus turistų. Kodėl taip vyksta, kad į mažytį tašką, kuris net nežymimas daugelyje žemėlapių vis vien traukia būriai turistų? Ar ten iš tikrųjų laukia atostogų pragaras?

 

Ispanijos Andalūzijos provincijos pakraštyje, Kosta del Sol ir Kosta del Lus pakrančių sankirtoje iškilusi didžiulė uola įspūdingai atrodo ne tik paveikslėliuose. Reikia vos kelių minučių, kad pereitumei pasienio kontrolę ir pasikeičia viskas. Erdvės, namai, gatvės – viskas atrodo kitaip, nei ką tik už nugaros likusioje La Linea‘joje. Keičiasi ne tik vizualūs dalykai, bet ir pats jausmas, nes iš nesutvarkytos apleistos vietos, patenki į mažą karalystę, mažą tvirtovę, kur šimtmečius žmonės gyveno kiek kitaip. Tą skirtumą puikiai iliustruoja ir nusikaltimų statistika, kuri pačiame Gibraltare yra gana kukli, bet kas darosi jau už sienos – atspindi BNS straipsnis

 

Gyvenimas pačiame Gibraltare gali pasirodyti lėtas, bet tuo verta mėgautis. Vaizdas iš centrinės miesto aikštės.

 

Tokio pločio yra viena iš centrinių šalies gatvių.

 

Pirmasis mitas su kuriuo man teko susidurti, tai – kainos Gibraltare. Daugelis bent viena ausimi yra girdėję, kad šalyje mažesni mokesčiai, o kai kurių, įprastų mums, iš viso nėra. Bet realybėje tokios žinios suponuoja klaidingą išvadą, nes Gibraltare beveik visi dalykai – brangesni. Mačiau, kad dalis ispanų, keliauja iš šalies nešini maišeliais iš vaistinių, dar sako, kad ten pigesni rūkalai, tikrai pigesnis kuras, bet dėti viltis į visą kitą – vargu bau. Todėl jei planuojate šalyje praleisti bent pusdienį, pasiimti sumuštinių ir gėrimą – tikrai protingas sprendimas. Tik nesitikėkite iškylauti kalno viršūnėje, mat tikrai gali būti, kad pietumis teks dalintis su laukinės gamtos atstovais (kokiais? pažvelkite į nuotraukas žemiau apačioje).

 

Ant kalno įkurtas draustinis gali pasigirti augalų įvairove. Tiesa, jų skinti nereiktų. 

 

Antrasis mitas, kad pakilimas į kalną yra mokamas. Internete daug informacijos apie tai kur ir kada pirkti keltuvo bilietus, užsisakyti taksi. Bet jei mėgstate laipioti po kalnus, užlipti iki pat viršaus galite ir nemokamai, ir palyginti nesudėtingai, nes visur eina asfaltuotas kelias. Tiesa, reikia turėti omeny, kad tokia pramoga užtruks apie porą valandų į vieną pusę ir už objektus, tokius, kaip stalaktitų urvai, gynybiniai tuneliai ir kt. teks mokėti atskirai. Tad prieš pasiryždami tikrai įvertinkite kas Jums tikrai įdomu, o kas ne. Jei traukia pamatyti bent kelis mokamus objektus, žymiai labiau apsimoka pirkti specialų keltuvo bilietą, kuriame į kainą įtraktas ir įžymybių lankymas.

 

Trečias mitas: nesvarbu kokius pinigus paimsiu. Dar ir kaip svarbu! Taip Gibraltare yra net trys legalios valiutos: euras, Didžiosios Britanijos svaras ir Gibraltaro svaras. Jas visas be jokių bėdų priima visoje šalyje, tačiau reikalas tas, kad jų vertė skiriasi. Taigi, eurais mokėti yra brangiausia. Pigiausia – Gibraltaro svarais. Su pastaraisiais keblumas tik toks, kad nors jų galima įsigyti vietoje, kitose šalyse vargiai rasite valiutos keityklą prekiaujančią tokia egzotika. Tad jei, tarkime, nuspręsite jų įsigyti, reikia viską išleisti, mat valiutos keitimo mokesčiai Gibraltare tikrai nedžiugina. Painu? Taip, tikrai – Gibraltaras kartais atrodo lyg dideli spąstai turistams.

 

Ar verta vykti į Gibraltarą? Individualu. Jei esate smalsus keliautojas, mėgstantis patirti, pažinti, suprasti, atrasti – tikrai taip, bet jei interesas tik gulėti prieš saulutę smėlio paplūdimy (Gibraltaras tokį turi) ar viską vertinti tik paviršutiniškai, tas mažas taškelis žemėlapyje ne Jums. Asmeniškai man Gibraltaras buvo daugiau nei tikėjausi – mažytis, bet gražus, skirtingas, įvairus. Nors pradžioje ypač nesinorėjo mokėti gana aukštos, beveik dvidešimties eurų kainos už keltuvo bilietus, tačiau viskas kaipmat atsipirko, kai pakilus į viršūnę manimi susidomėjo ten gyvenantys magotai (tokia beždžionių rūšis). Šie pusiau laukiniai sutvėrimai gyvena kalno teritorijoje esančiame gamtos rezervate. Tai vienintelė vieta Europoje, kur beždžionę galima sutikti ne zoologijos sode.

 

Nors beždžionių šerti negalima, tačiau jos žino, kad skanėstai paslėpti turistų kuprinėse ir rankinukuose, kuriuos jau moka atsisegti pačios. 

 

Paplūdimiu gali mėgautis kiekvienas norintis.

 

Reziumuojant, mano rekomendacija būtų tokia, kad mažytį Britanijos anklavą aplankyti tikrai verta, bet ten užsibūti ilgiau nei dieną – būtų gerokai per ilgai (nebent, žinoma, turite kažkokį konkretų tikslą). Jei atostogausite Kosta del Solyje ar Kosta del Luz suplanuokite užsukti. Beje, jei po regioną keliausite automobiliu, jį paprastai ir nemokamai galima statyti prie La Linea paplūdimio. Jis netoli sienos kirtimo punkto, tad paprasta pasiekti pėsčiomis.

 

Kartu su maurais į Pirėnų pusiasalį atvykę Magotai (beždžionės), ant Gibraltaro kalno gyvena iki šiol.

 

Į nuotrauką pažiūrėjus įdėmiau, galima rasti gynybinių tunelių langus. Nusipirkus bilietą, tuneliais galima pakeliauti ir patiems.

 

P.S. Smalsiems, bus įdomu, kad Gibraltaras buvo žinomas ir vertinamas kiek tik europiečiai save atsimena. Dar nuo antikos laikų mus pasiekia legenda, jog šiame žemės lopinėlyje lankėsi pats graikų pusdievis, Dzeuso sūnus Heraklis. Ką jis ten veikė? Gi, žmonių pasąmonėje ilgam įtvirtino mitą jog Žemė yra plokščia. Anot legendos, Heraklis po Gibraltaru įstatęs koloną laikiusią pasaulio kraštą. Mitas buvęs gajus daugybę amžių. Juk ir šiandien egzistuoja tarptautinė draugija aiškinanti, kad pasaulis plokščias, o šiuolaikinis geografijos mokslas – tik klaidinantis valdžios pramanas.

 

Dar XV amžiuje, kai Kristupas Kolumbas pasiryžo ieškoti naujo jūros kelio į Indiją, jam ypač sunkiai sekėsi rinkti lėšas ekspedicijai, nes daug turtingų žmonių tikėjo, jog toliau Gibraltaro nieko nėra. Todėl plaukiant toliau galima tik nukristi ir prarasti laivus su visu vertingu kroviniu.

 


Rašyti komentarą
Atsakymas į komentarą
Raktažodžiai
gibraltaras, kelionės, turizmas, savarankiska kelione, marsruto palavimas, patarimai keliaujantiems,

Taip pat skaitykite

Labas iš Tailando!

Patarimai keliaujantiems

Pagalvės mokestis Maroke

Patarimai keliaujantiems

Jeigu rasite bilietą pigiau, mes Jums grąžinsime skirtumą!
Jūsų patogumui paruošėme aviabilietų įsigijimo gidą su naudingais patarimais
Ieškote kelionės 6-iems ar daugiau? Susisiekite geresnių sąlygų aptarimui!