Antalijos regionas – spalvingoji Turkijos Rivjera
Antalijos provincija vis nustebina savo plėtra. Populiariausiuose ir jau seniai lietuvių pamėgtuose kurortuose Antalijoje, Beleke, Sidėje ir Kemere kiekvienais metais atidaroma dešimtys naujų aukščiausios kategorijos viešbučių, stulbinančių architektūra, įranga, paslaugų įvairove.
Dauguma viešbučių jau nuo 3 žvaigždučių kategorijos siūlo maitinimo sistemą „viskas įskaičiuota“ ir poilsiautojai tai dažniausiai renkasi. Šilta Viduržemio jūra, žaliuojantys Tauro kalnai, karšta saulė, turkiška virtuvė, gardus vietos alus ir rakija (anyžinė degtinė), pramogos (turkiško folkloro naktys, iškylos jachtomis ir visureigiais), naktiniai klubai, pirtys (hamamai), turkiškas masažas, plaukimas plaustais kalnų upe – tai viskas, ko reikia, norint smagiai ir turiningai praleisti atostogas.
Konyaalti paplūdimys Antalijos regione, © Violin / 123RF Stock Photo
Pagrindinis Antalijos provincijos pranašumas – gausus vienas nuo kito besiskiriančių kurortų pasirinkimas. Kemere žavi miškingi kalnai, Laroje, Alanijoje ir Beleke – puikūs smėlio paplūdimiai, o Sidėje – nepamirštami peizažai. Antalijos provincijos teritorija senovėje buvo laikoma visų mistinių reiškinių centru, o nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio ji tapo Turkijos Rivjera. Šis regionas dabar garsėja aukščiausios klasės viešbučiais, sporto kompleksais, naktiniais barais ir prabangiomis parduotuvėmis.
Kokie orai Antalijos provincijoje ir kada geriausia ten keliauti?
Šiandien Antalijos regionas – tai tikras rojus žavingos gamtos prieglobstyje. Šioje vietovėje per metus būna apie 300 saulėtų dienų, todėl maudymosi sezonas trunka nuo balandžio iki spalio (jūros vanduo šilčiausias liepos – rugsėjo mėnesiais). Antalijos regione metų laikai egzistuoja tik kalendoriuje, realybėje čia karaliauja tik du sezonai – pavasaris ir vasara. Žydras dangus ir krištolinė jūra kviečia mėgautis atostogomis ilgai besitęsiantį vasaros sezoną, tačiau ir žiemos metu lankytis yra malonu: temperatūra apylinkėse dienos metu visus metus vidutiniškai nenukrenta žemiau 15 laipsnių. Geriausia į Antalijos provinciją keliauti vasaros sezono metu, tačiau jei norite išvengti pačių kaitriausių dienų, didžiausio turistų antplūdžio ir aukštų kainų – rinkitės pačią sezono pradžią ar jo pabaigą, t.y. balandžio, gegužės arba rugsėjo, spalio mėnesius. Turėkite galvoje, kad balandis – tai pati šiltojo sezono pradžia, taigi jūros vanduo dar nėra stipriai įšilęs (siekia apie 19-21 laipsnį šilumos), o spalio mėnuo – pati sezono pabaiga. Šiais mėnesiais gali veikti mažiau užeigų, apgyvendinimo įstaigų ir pramogų nei sezono įkarščio metu.
Senoji Antalijos prieplauka, © amoklv / 123RF Stock Photo
Transportas Antalijos regione: kaip patogiausia keliauti?
Kurortiniai viešbučiai dažniausiai yra įsikūrę kiek toliau nuo miesto centro. Norintys pamatyti kiek daugiau nei viešbučio teritorija keliautojai gali rinktis jiems priimtiniausią būdą keliauti po apylinkes. Raginame apie patogiausius būdus aplankyti aplinkinius miestus ar lankytinus gamtos objektus teirautis savo viešbučio registratūroje, ten gausite aktualiausią ir tiksliausią informaciją apie transportą Antalijos provincijoje. Keletas patarimų ketinantiems keliones planuoti savarankiškai:
Viešbučių siūlomos pervežimo paslaugos
Daugybė viešbučių siūlo savo klientams pervežimo paslaugas (jų kainodara – kiekvieno viešbučio atsakomybė). Pasinaudoję viešbučio shuttle paslaugomis be vargo nukeliausite į norimą vietą, o taip pat nereikės jaudintis dėl to, kaip pasiekti autobusų stotį iš atokiau esančio viešbučio.
Taksi
Jei viešbutis pervežimo paslaugų nesiūlo – jo darbuotojai tikrai padės Jums išsikviesti taksi. Žinoma, kelionė taksi gali būti kiek brangesnė, tačiau nereikės niekuo rūpintis: vietinis vairuotojas nuveš Jus nuo durų iki durų.
Automobilio nuoma
Išsinuomavę automobilį neabejotinai turėsite daugiausia laisvės pažinti regiono apylinkes. Antalijos provincijoje veikia tiek vietinės, tiek ir didžiosios tarptautinės autonuomos kompanijos, kaip Avis, Budget, Europcar, Hertz, ar Sixt. Automobiliui išsinuomoti tinka ir Lietuvoje išduotos vairuotojo teisės. Keliai Turkijoje pakankamai geri, greitis greitkeliuose oficialiai ribojamas iki 120 km/h, užmiesčio keliose iki 90 km/h, o gyvenvietėse iki 50 km/h. Tačiau vairuoti gali būti tikrai sunku, nes taisyklių dažnai nesilaikoma, eismas gana chaotiškas. Judėjimas didelis, kurį dar labiau apsunkina kalnuotas reljefas. Taigi nusprendus nuomotis automobilį reikėtų vairuoti ypač atsargiai, ypatingai stebėti kitus eismo dalyvius, patariame nevairuoti tamsoje.
Kad galėtume rekomenduoti automobilio nuomą Turkijoje, mes patys ją išbandėme savo kailiu. Mūsų kolegos patarimas ketinantiems nuomoti automobilį atostogų Turkijoje metu:
„Automobilį nuomavome su atsiėmimu ir grąžinimu tame pačiame oro uoste, į kurį atskridome. Su automobilio nuoma viskas buvo sklandu išskyrus vieną momentą, į kurį noriu atkreipti keliautojų dėmesį: automobilio nuomos kompanijos atstovas neatvyko į oro uostą mūsų pasitikti, nors taip buvo nurodyta užsakymo dokumente. Viską greitai išsprendėme, kadangi susisiekti su autonuomos kompanija padėjo paslaugus oro uosto personalas. Po skambučio praėjus ~15 minučių atstovas atvyko ir mus nuvežė į nuomos biurą, kur pasirašėme nuomos sutartį ir gavome automobilį. Pasiteiravus, kodėl atstovas nelaukė mūsų iš anksto numatytoje vietoje, buvo pakomentuota, kad iš automobilių nuomos portalų kompanijos nepasiekia informacija, į kurį oro uosto terminalą atvyks klientai ir koks yra skrydžio numeris. Tad jei norite išvengti šių nesklandumų, rekomenduojame iš anksto susisiekti su nuomos biuru, kuris bus atsakingas už Jūsų užsakymo įvykdymą.Apart šio nesklandumo paslaugomis buvome patenkinti, turėdami automobilį išvengėme grupinių pervežimų ir galėjome keliauti savarankiškai, kada panorėję stabtelėti gražiose apylinkėse ir taip geriau pažinti šią šalį.“
Viešasis transportas
Antalijos provincijoje, kaip ir visoje vakarinėje Turkijoje, viešasis transportas yra neblogai išvystytas, pagrinde keliaujama autobusais. Tarpmiestiniai autobusai tarp Antalijos regione esančių kurortų ir aplinkinių miestų kursuoja gana dažnai, tačiau ne visų kompanijų interneto svetainėse galima įsigyti bilietus. Kelios iš didžiųjų autobusų kompanijų veikiančių Antalijos provincijoje yra Kamil Koç ar Metro Turizm, jų svetainėse parduodami kelionių bilietai. Taip pat bilietus galima įsigyti autobusų stotyje.
Svarbu pasitikrinti, kaip toli Jūsų viešbutis nuo artimiausios autobusų stoties (turk. otogar), kadangi gali tekti pasinaudoti papildomų tiekėjų transporto paslaugomis, kad pasiektumėte pačią stotį. Taip pat prieš keliaudami viešaisiais autobusais pasitikrinkite, kurioje Miesto į kurį keliaujate vietoje yra autobusų stotis. Turkijoje stotis dažnai būna įsikūrusi miesto pakraštyje, tačiau tarpmiestinių autobusų kompanijos dažnai pasirūpina nemokamu pervežimu (turk. servis) iki miesto centro. Apie šią paslaugą teiraukitės vairuotojo ar Jus vežusios kompanijos atstovų iš anksto, šiuo atveju neklauskite patarimo autobusų stotyje esančių taksi vairuotojų, kadangi tikėtina, jog pastarieji bandys iš Jūsų pasipelnyti teikdami klaidingą informaciją.
Mažiau populiariais maršrutais keliauja vietiniai maršrutiniai taksi autobusai vadinami dolmuş arba midibus. Šiais autobusais keliauti gali būti kur kas sunkiau, kadangi jie nebūtinai stoja nustatytuose sustojimuose: keleiviai tiesiog paprašo vairuotojo sustoti jiems patogioje vietoje.
Kokio maisto paragauti Antalijos provincijoje?
Turkijos virtuvė yra ypatingai turtinga. Kaip ir kultūrai, Turkijos virtuvei neišmatuojamą įtaką padarė užkariavimai ir permaininga istorija: čia susimaišo romėnų, balkanų ir islamo maisto gamybos tradicijos. Atostogaujant Turkijoje rekomenduojame paragauti turkišką shish kebab (patiekiamas ant iešmo), doner kebab (kepamas ant didelio iešmo, patiekiamas pjaustytais griežinėliais), ar Adana kebabi (malta ėriena kepama ant iešmo). Tikriausiai šių patiekalų Jums jau teko ragauti ir Lietuvoje, tačiau patikėkite, tik paragavę kebabo Turkijoje suprasite, koks tikrasis šio patiekalo skonis ir kodėl visas pasaulis jį taip pamilo. Taip pat rekomenduojame išbandyti jautiena įdarytą baklažano patiekalą pavadinimu „Karnıyarık“.
Turkiškas desertas – baklava, © byheaven / 123RF Stock Photo
O desertui yra tiesiog privaloma paragauti turkiškos baklavos su arbata ar turkiška kava. Baklava – tai populiariausias Turkijoje desertas, ruošiamas iš itin plonos tešlos lakštų ir riešutų bei visuomet sulaistomas sirupu ar medumi. Baklavos paplito po arabiškus kraštus ir Viduržemio jūros šalis dar Osmanų imperijos laikais. Kadaise tai buvo tik turtingiesiems įperkamas skanėstas, tačiau dabar baklavų nesunkiai gali įsigyti visi panorėję ir taip leisti sau paragauti truputėlio Osmaniškos prabangos.
Etiketas. Ką žinoti prieš keliaujant į Turkiją?
Turkai yra labai svetingi žmonės, visuomet stengiasi padėti svečiui, tai jų kultūros dalis. Tačiau jei svečias negerbia Turkijos kultūros ar net ją niekina – jis gali ne tik įžeisti vietinius, bet ir užsitraukti didžiulę nemalonę, kartais – net patraukti policijos dėmesį. Todėl Turkijoje, kaip ir visose šalyse, yra būtina mandagiai elgtis su vietiniais gyventojais ir išlikti pagarbiems šalies kultūrai ir tradicijoms, tuomet turkai maloniai nustebins Jus savo svetinga prigimtimi. Angliškai Turkijoje susikalbėsite tik itin gausiai turistų lankomose vietose, taigi pravartu būtų mokėti bent keletą turkiškų žodžių, kad galėtumėte pasisveikinti ar padėkoti vietiniams už suteiktą pagalbą.
Keliaujant po Turkiją taip pat svarbu gerbti ir musulmoniškas tradicijas (vyraujanti religija yra Islamas). Prieš išvykdami į ekskursijas visuomet apsirenkite taip, kad Jūsų apranga dengtų kelius ir alkūnes, moterys su savimi turėtų pasiimti skarą, kuria galėtų prisidengti galvą. Jei iškeliausite į ekskursijas apsirengę netinkamai, negalėsite užeiti į vietines mečetes ir kitas religines vietas.
Viešose erdvėse apranga nėra ribojama, galite dėvėti rūbus, kuriuose jaučiatės patogiai. Kurortiniuose miesuose, taigi ir visame Antalijos regiono pajūryje, sulaukiama didelių turistų srautų, todėl aplink sutiksite daugybę gana atvirai apsirengusių žmonių. Tačiau vietiniai turkai įprastai net ir vasarą neatidengia kojų aukščiau kelių ir neapnuogina pečių, didelė dalis moterų nuolat dėvi galvos apdangalus. Taigi jei nenorite sulaukti papildomo dėmesio ir vietinių žvilgsnių – neatidenkite per daug nuogo kūno.
Antalijos provincijos miestuose ir kurortuose, kaip ir visoje šalyje, yra gausu lauko prekyba užsiimančių pardavėjų. Tokios lauko krautuvėlės gali būti puiki vieta įsigyti malonią smulkmeną ar lauktuvių artimiesiems, kadangi Turkijoje gyva derybų kultūra. Norėdami išbandyti derybų meną turėkite su savimi grynųjų pinigų (tiks tiek vietinė valiuta, tiek eurai, tik derėdamiesi kainą eurais pasitikrinkite valiutos kursą). Turkijoje, kaip ir daugelyje artimųjų rytų šalių, derybos yra neatsiejama pirkėjo ir pardavėjo santykio dalis, todėl drąsiai derėkitės! Nesiderėdami ne tik permokėsite, bet ir atsisakysite dalies kultūrinių kelionės įspūdžių. Svarbu tik tai, kad pavykus nusiderėti iki norimos kainos reikėtų įsigyti pirkinį dėl kurio derėjotės, kadangi nepirkdami jo ne tik pasielgtumėte labai nepagarbiai, bet ir įžeistumėte kainą nuleidusį pardavėją. P.s. ilgų kelionių su taksi metu taip pat įprasta dėl kainos derėtis ir su taksi vairuotoju.
Senajame Antalijos turguje rasite visko: nuo rytietiškų prieskonių iki rankų darbo kilimų, © efesenko84 / 123RF Stock Photo
Derybos Turkijoje yra normali praktika siekiant sutarti optimalią pirkinio kainą, o arbatpinigiai – norint atsidėkoti už aptarnavimą. Čia bent jau minimalių arbatpinigių (~1-2 EUR) tikisi beveik visi aptarnavimo srityje dirbantys asmenys: vairuotojai, kambarinės, durininkai, padavėjai, barmenai, rūbininkai, viešbučio tarnautojai nunešantys Jūsų daiktus ir pan. Restorane įprasta atsidėkoti paliekant 10–15% arbatpinigių nuo išleistos sumos. Atsidėkoti kiekvieną karta visiems aptarnaujančio personalo darbuotojams nėra būtina, tačiau pageidautina.
Na ir dar vienas svarbus patarimas keliaujantiems į Turkiją – susilaikykite nuo pokštų apie šalies įkūrėją Kemalį Ataturką bei Turkijos valstybę. Už nepagarbius pokštus gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė: už K. Ataturko įžeidimą gali nuteisti kalėti iki 3 metų, o už nepagarbą Turkijos valstybei, parlamentui ar Turkijos tautai – net iki 6 metų.
Svarbi informacija keliaujantiems į Antalijos regioną Turkijoje
KELIONEI TINKAMI DOKUMENTAI
Lietuvos Respublikos pasas.
VIZOS
Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems turistiniais tikslais ne ilgesniam kaip 90 dienų (per 180 dienų) laikotarpiui, Turkijos vizų nereikia. Pasas turi galioti ne trumpiau nei 6 mėnesius po kelionės.
SVEIKATA
Nėra privalomų skiepų keliautojams.
Rekomenduojama, tačiau nebūtina turėti kelionės draudimą. Europos sveikatos draudimo kortelė Turkijoje negalioja, taigi neturėdami papildomo kelionės draudimo, prireikus sveikatos priežiūros įstaigos pagalbos teks susimokėti už visas suteiktas paslaugas iš savo kišenės.
Vandentiekio vanduo yra chloruojamas, todėl nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo, jį geriau pirkti buteliuose.
Maistas ir jo paruošimas Turkijoje skiriasi nuo įprasto lietuviams, todėl jautrių skrandžių savininkai gali jausti diskomfortą pirmoje kelionės dalyje. Patartina į kelionę pasiimti vaistų nuo viduriavimo, skrandžio veiklos sutrikimų.
Daugiau informacijos apie sveikatos rekomendacijas rasite Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro svetainėje >>
SAUGUMAS
Antalijos provincija nėra įtraukta į Turkijos vietovių į kurias rekomenduojama nevykti dėl kelionės saugumo, sąrašą.
Turkijos kurortuose pakankamai saugu tiek dienos, tiek vakaro metu. Žinoma, smulkių vagysčių pasitaiko, todėl likite budrūs poilsiaujant prie jūros ar vaikščiojant sausakimšomis miesto gatvėmis.
Turkija patenka į padidinto seisminio aktyvumo zoną.
Nuolat atnaujinamą saugumo šalyje informaciją galite patikrinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinės informacijos keliaujantiems puslapyje >>
Besilankydami Turkijoje neišvengsite bent vieno arbatos gėrimo ritualo, © belchonock / 123RF Stock Photo
MOKESČIAI TURISTAMS
Antalijos provincijoje papildomi mokesčiai už apgyvendinimą ir pan., turistams nėra taikomi.
PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Į ANTALIJOS PROVINCIJĄ
- Drąsiai derėkitės lauko prekybos vietose, nedidelėse parduotuvėse ir atsiskaitydami už ilgas keliones taksi.
- Nusiderėję prekės kainą iki norimos sumos – ją ir įsigykite, kitaip tikrai įžeisite pardavėją. Jei neketinate prekės pirkti – tuomet ir nesiderėkite.
- Iš Turkijos draudžiama išvežti antikinius daiktus, o brangius juvelyrinius dirbinius privalėsite deklaruoti. Išsiveždami naujus kilimus būtinai turėkite pirkimo čekį, kadangi jį reikės pateikti keliaujant. Siekiant išsivežti senovinius daiktus – bus reikalingas specialus Muziejų valdybos išduotas sertifikatas. Mineralus išsivežti leidžiama tik su Centrinės kalnakasybos valdybos leidimu.
- Būkite kantrūs, vietinių turkų prekeivių elgesys gali pasirodyti įkyrus ar erzinantis ir net bandant atsisakyti dėmesio Jums gali nepavykti dėl kultūrinio nesusikalbėjimo. Turkai pirmąjį atsisakymą priima kaip mandagumo gestą, todėl atsisakyti įprastai teks bent keliskart. Taip pat galite turkus suklaidinti purtydami galvą į šonus, kadangi tai jų kultūroje reiškia: „nesuprantu Jūsų“, taigi normalu, kad turkai bandys Jums paaiškinti ar dar kartą pasiūlys tai, ko bandėte atsisakyti. Norėdami mandagiai ko nors atsisakyti būkite kantrūs ir kelis kartus pridėję ranką prie širdies atsisakykite, dar geriau jei sugebėsite tai padaryti turkų kalba.
- Mečetes lankykite tik tinkamai apsirengę (skaityti etiketo skyrelį), elkitės pagarbiai.
- Keliaudami su antrąja puse susilaikykite nuo meilės ir susižavėjimo demonstravimo viešose erdvėse (venkite bučiuotis, laikytis už rankų, liesti vienas kitą, ypač žemiau juosmens).
- Būkite taktiški politinėse diskusijose, nekritikuokite Turkijos įkūrėjo, pačios tautos ar Turkijos vėliavos, už tai gresia net baudžiamoji atsakomybė.
- Turkai įprastai sveikinasi paspausdami ranką, tačiau moterims nėra įprasta viešai liesti kitos lyties asmenis, todėl vyrai su moterimis turėtų pasisveikinti linktelėdami galvą (tokiu atveju, kai pati moteris ištiesia ranką norėdama pasisveikinti – drąsiai paspauskite jai ranką)
- Gegužės 19 – ąją d. Turkijoje švenčiamas Atatürko paminėjimas bei jaunimo ir sporto diena, tai nacionalinė šventė.
- Keliaujant į Turkiją patartina su savimi pasiimti šiek tiek grynų pinigų, jei norėtumėte apsilankyti nedidelėse užeigose, turguose ar kitose lauko prekybos vietose. Oficiali Turkijos valiuta yra lira (TRY, ₺), kurios šimtoji dalis vadinasi kuruš. Taigi galite pasiimti turkiškos valiutos, o taip pat ir šiek tiek grynų užsienio valiuta, t.y. eurais. Vietiniai prekeiviai įprastai gana palankiai sutinka priimti atsiskaitymus eurais. Bet kuriuo atveju, norint nepermokėti atsiskaitant už prekes yra pravartu žinoti valiutos kursą, kurį prieš vykdami į šalį galite pasitikrinti Lietuvos Banko svetainėje >>
- Miestuose yra pakankamai daug bankomatų (tačiau mažuose miesteliuose jų galite ir nerasti), taigi prireikus išsigryninti pinigų Jums neturėtų kilti problemų. Prieš keliaudami pasitikrinkite, kiek kainuos pinigų išėmimas ne Jūsų banko bankomatuose, taip bus lengviau nuspręsti, kiek grynųjų pasiimti į kelionę. Apsipirkinėjant prekybos centruose ir parduotuvėse neturėtų kilti problemų atsiskaitant banko kortele, jos priimamos didžiojoje dalyje parduotuvių ir paslaugas teikiančių įmonių.