„Buvau girdėjusi, kad Neapolis – didelis, chaotiškas, šiukšlinas... Neskambėjo itin viliojančiai. Bet pradėjau domėtis labiau ir atradau, kad 50 km nuo Neapolio yra nepaprasto grožio Sorento pusiasalis su Amalfio krantu – ramybė, kalnai, prie jų prisišlieję jaukūs miestukai ir įspūdingos itališkos vilos, siauri keliukai vingiuojantys pakrante... ❤ O sužinoję, kad itališkos picos yra kilusios būtent iš Neapolio, per vieną dieną nusprendėm, kad norim visa tai pamatyti, paragauti, pajausti. Mūsų jau nebesustabdė nei pabrangęs skrydis, nei tai, kad pavasarį abiturientams egzaminai vyksta, o ir vaikai panoro keliauti kartu.
Pamatėme daugiau nei tikėjomės! Manau, pavyko dėl to, kad nuomavomės automobilį ir gyvenome strategiškai geroje vietoje – Torre del Greco miestelyje – iki oro uosto pusvalandis kelio, 20 km nuo Neapolio, 10 km nuo Vezuvijaus ir Pompėjos. Viešnagės šeimininkė patarė ir dėl maršruto, lankytinų objektų, ir itališkas receptais pasidalino, citrinomis bei apelsinais iš savo sodo pavaišino.” - Taip kelionę į Neapolį prisimena keliautoja Dalia, o kaipgi pavyko kelionė?
Neapolietiška pica. Dalia teigė, jog tai buvo pati skaniausia kada nors ragauta pica
1 diena. Juodasis paplūdimys ir Pompėja
Džiaugiuosi, kad po ankstyvo skrydžio nepuolėm į Neapolį, o paklausę šeimininkės pasirinkome ramų pasivaikščiojimą Pompėjoje. Prieš tai dar spėjome užsukti į Torre del Greco miestelio juodąjį paplūdimį ir pasidžiaugti rytiniais saulės spinduliais bei kerinčiu peizažu. Manoma, kad paplūdimio smėlis egzotiškai juodas, o vasarą ir itin karštas, nuo prieš daugybę metų išsiveržusio ugnikalnio.
Jauodasis paplūdimys
Pompėją nuo Torre del Greco miestelio, kuriame gyvenome, mokamu greitkeliu galima pasiekti vos per 10 min., mes gi iš įpročio, o gal ir taupumo, pasirinkome nemokamą kelią ir atstovėję visuose įmanomuose kamščiuose važiavome visą valandą. Daugiau tokių klaidų nebedarėme.
Pompėja mus pasitiko svetingai. Kadangi jau buvo po pietų, parkavimo aikštelėje pilna vietos, prie kasų žmonių nėra, o biliete puikavosi itin patraukli kaina – 0 Eur, mat kovo 5-10 dienomis vyko Muziejų savaitė ir pagrindinių objektų lankymas buvo nemokamas. Pasiėmę žemėlapį patraukėme tiesiai iki Pompėjos amfiteatro, esančio pačioje miestelio pabaigoje. Neskubėdami, užsukdami į jaukius kiemelius ir pastatus su išlikusiomis freskomis bei kitais eksponatais, akmenuotu grindiniu pėdinome gerą valandą. Amfiteatras per daug nenustebino, supratome, kad visgi pačioje pradžioje matytas Forumas (centrinė Pompėjos aikštė), yra labiau vertas dėmesio.
Pompėja
Kai pagalvojai, kad šis palaidotas miestas iš po 8 metrų pelenų sluoksnio pradėtas atkasinėti tik XVIII a., šiurpuliukai perbėgo per kūną, ir norėjosi dar daugiau apžiūrėti, išlandžioti visus užkaborius, bet laikas spaudė, o ir nuovargis priminė apie save.
Pompėjai reikėtų skirti apie 3 val., bet entuziastai čia praleidžia ir 5-6 val. Manau, pasivaikščiojimas su gidu ar bent audiogidu paliktų dar didesnį įspūdį.
💡Kelionių patarimai
Pagrindinėje šiuolaikinės Pompėjos parkavimo aikštelėje automobilį galima palikti visai dienai už 5 Eur. Netoli esančių restoranų darbuotojai mojuodami kviečia užsukti į jų kiemą ir žada nemokamą parkavimą, jei pas juos pietausite.
Įėjimas į Pompėją – suaugusiems 15 Eur. 18-24 metų Europos Sąjungos gyventojams mažesnė kaina, iki 18 metų nemokamai.
Pirmąjį mėnesio sekmadienį įėjimas į visus pagrindinius Neapolio apylinkių objektus – nemokamas. Tai verta žinoti prieš perkant skrydį.
2 diena. Amalfio pakrantės TOP 3: Positano, Amalfis, Ravelas
Prieš kelionę buvau prisižiūrėjusi iki saldumo gražių Amalfio pakrantės vaizdų, tad nenurimau, kol nepamačiau jų savo akimis. Diena pasitaikė debesuota, daugelyje nuotraukų nėra to saldumo, bet gal net taip ir įdomiau.
Itališkos gėrybės kelyje
Išgirtasis Positano kovo viduryje dar nepasipuošęs žiedais, lauko kavinių stogai nežaliuoja vijokliais, visgi pagavom ir įamžinom vaizdelį tarsi iš atviruko. Amalfis mus pasitiko bažnyčios varpų gaudesiu (sako, tai geras ženklas) ir gyvybingo kurorto atmosfera. Čia net oras kvepėjo atostogomis ir, žinoma, pica. Pagrindinėje aikštėje netoli žymiosios Amalfio katedros mėgavomės skaniausia kada nors ragauta pica bei šaltu alumi. Picerijoje aidėjo operų arijos, kurioms pritarė padavėjai – vieni tyliau, kiti garsiau. Saulei šviečiant vis skaisčiau mums viskas nusidažė geltona žalia raudona spalvomis, juk šventėme kovo 11-ąją. Sėdėtum ir sėdėtum, bet tiek visko dar neaplankyta. Patraukėme į Ravelo, kuris alsavo tingia ramybe ir mus apdovanojo nemokama panorama šalia Rufolo vilos. Siaura gatvele pakilome į vilą Cimbrone. Bilieto kaina tokia pati, kaip ir sezonu, bet gėlynų vietoje tik supurenta žemė, aplink zujo darbininkai. Vasarą turėtų atrodyti dar įspūdingiau. Vila pastatyta ant uolos, tad vaizdas, atsiveriantis nuo terasos, privertė stabtelėti. Dangus apniuko, pakilo vėjas, ir tai nuotraukoms suteikė savotiško žavesio su mistikos atspalviu. Norėjosi įamžinti kiekvieną seno parko skulptūrą ir vilos sieną. Vidiniame kiemelyje aptikome didžiulę katinų šeimyną, besikarstančių apelsinmedžiais – vaikams tai buvo smagiausia atrakcija.
Positano žavus ir ankstyvą pavasarį
💡Kelionių patarimai
Iš Torre del Greco į Positaną važiavome Sorento kryptimi, o grįžome kitu keliu – nuo Ravelo per kalnus Angri kryptimi pasiekėme greitkelį ir teužtrukome tik 1 valandą.
Automobilio parkavimas Amalfyje ir Ravelo – 2 Eur už 1 val. Positano matėme tiesiog miestelio pakraštyje pakelėse sustatytus automobilius.
Vila Ruffolo – bilietas suaugusiesiems 8 Eur. Vila Cimbrone – 7 Eur.
Amalfio pakrantėje dar galima prasieiti beveik 8 km taku, vadinamu Dievų keliu (Sentiero degli Dei), kuris kupinas kvapą gniaužiančių vaizdų.
Galima plaukti į Kaprio ir kitas aplinkines salas, tik tai nepigus malonumas (1 asmeniui į vieną pusę apie 20 Eur).
Italijoje maitinimo įstaigose taikomas staltiesės (coperta) mokestis, kurio dydis priklauso nuo restorano lygio. Paprastai svyruoja nuo 1 iki 2 Eur už žmogų. Mokestis jau būna įtrauktas į sąskaitą, užtat nebereikia palikti arbatpinigių.
Amalfio pakrantė
3 diena. Chaotiškasis Neapolis, kurį įmanoma prisijaukinti
Automobilį palikę šalia centrinės Neapolio stoties, pėstute patraukėme Garibaldi aikšte iki via Tribunali. Iš pradžių jautėmės šiek nejaukiai – šmirinėja neaiškios reputacijos personos, benamiai čia pat miega ant žemės pasikloję dekius, net vėjas bauginančiai stūgauja... Bet jei pirmąjį pusvalandį jautėme šiokį tokį kultūrinį šoką, tai dienos pabaigoje nuotaikos buvo visiškai kitokios.
Iš via Tribunali šakojasi daugybė siaurų gatvelių aukštomis namų sienomis ir pašėlusiai laviruojančiais mopedais. Ja eidami pasiekėme Via San Gregorio Armeno, garsėjančią parduotuvėlėmis, kuriose ištisus metus prekiaujama prakartėlėmis ir žymių asmenybių figūrėlėmis. Gaila, nežinojome, kad čia yra ir įprastų suvenyrų, kurie pigesni nei Amalfio pakrantėje. Keletui kadrų verta užsukti į galeriją Umberto I, kur elegantiška prabanga susilieja su žmonių šurmuliu. Išlindę iš siaurų gatvelių patekome į didžiausią Neapolio aikštę Plebiscito. Ir jau atėjo laikas pietums. Iš anksto tripadviseryje nusižiūrėjome piceriją Pavia. Siauroje autentiškoje gatvelėje, jauki aplinka, lankytojai vien italai. Paragavome vietinių užkandžių, kurių kainos prasidėjo nuo 1 Eur: įdarytų ryžių rutuliukų arancini, makaronų su kumpiu rutuliukų frittatina ir, žinoma, picų. Sumokėjome dvigubai mažiau nei Amalfio mieste.
Aikštė Plebiscito
Po sočių pietų funikulieriumi užkilome iki San Elmo pilies, nuo kurios atsivėrė žavinga Neapolio panorama ir pono Vezuvijaus kepurė miesto fone. Begaudant vaizdus čia galima praleisti nemažai laiko. Pirmai pažinčiai su Neapoliu visai neblogai. Jei norite daugiau, yra net 2 lietuvės gidės, vedančios visos dienos ekskursijas.
Pribloškianti Neapolio panorama
💡Kelionių patarimai
Dėl ekskursijos lietuvių kalba galite susisiekti su gidėmis jų facebook paskyrose „Kaip prisijaukinti Neapolį“ ir „Viena diena Neapolyje. Lina“.
Iš Neapolio dovanų verta parvežti raudoną čili pipiriuką, pagamintą iš stiklo arba keramikos. Vietiniai jį kabina prie durų, kad apsaugotų nuo pikto. Jei padovanosite kitam, tai taps sėkmės simboliu.
4 diena. Kaprizingasis Vezuvijus ir karališkieji Kazertos rūmai
Vezuvijaus ugnikalnis - vienas pagrindinių mūsų kelionės į Neapolį tikslų. Apsigyvenome jo papėdėje tikrąją to žodžio prasme, bet teko kantriai laukti, kol jis mums atskleidė savo didybę. Pirmąsias dienas buvo debesuota, tad jo praktiškai net nematėme. Užtat vieną rytą apsidžiaugėme kaip vaikai: naktį praūžusi audra išvaikė debesis ir pagaliau atidengė snieguotą Vezuvijaus viršukalnę. Pagaliau šis pavojingai snaudžiantis senukas teikėsi mums priimti.
Tiesą sakant, kiek esu mačiusi Vezuvijų nuotraukose ir įrašuose, vaizdas neprivertė aiktelėti, bet slapčia širdyje tikėjausi, kad realybėje bus įspūdingiau. Ir neapsirikau! Tas jausmas, kai žvelgi tiesiai į kraterį, matai rūkstantį dūmelį, užuodi specifinį kvapą ir supranti, kad jis gyvas ir bet kada gali nubusti... Tiesiog nepakartojama!
Kitas mūsų šios dienos tikslas karališkieji Kazertos rūmai, kurie, pasak Vikipedijos, yra didžiausi pasaulyje. Net 1200 kambarių, iš kurių dalis atidaryta lankytojams. Tik užėjus į rūmus nustebina jų didybė ir prabanga. Tikrai yra, kur akis paganyti. Pats parkas suprojektuotas taip, kad sukurtų optinę apgaulę, iš pradžių nesitiki, kad iki kito galo net 3 km, bet eini eini, ir kaskart prieini vis naują fontaną. Nors pasivaikščiojimas neprailgo, bet nuovargį jutome, tad apsidžiaugėme, kad grįžti galima autobusiuku (asmeniui 2,50 Eur).
Ištaigingieji Kazertos rūmai iš vidaus
Kazertos rūmų fontanas
💡Kelionių patarimai
Kol ne sezonas, su savo automobiliu galima užvažiuoti iki pat kasų. Bilieto į Vezuvijų kaina – 10€ visiems, kurių ūgis 120 cm ir daugiau. Sezono metu mašiną reikia palikti žemiau ir arba kopti patiems, arba už porą eurų autobusiuku važiuoti iki kasų. Iš tiesų, rekomenduotina pasinaudoti tuo autobusiuku, nes ir nuo kasų yra ką veikti, kol užkilsi gana stačiu šlaitu – maždaug 45 minutės neskubant, mėgaujantis atsiveriančia Neapolio ir jo apylinkių panorama.
Kazertos rūmų parko gale yra angliškieji sodai, kurie atviri lankytojams tik tam tikromis valandomis, tad prieš perkant bilietą verta žinoti, ar eisite į tuos sodus (nuo to priklauso bilieto kaina).
Jei domina apsipirkimas, grįžtant iš Kazertos verta užsukti į žinomų prekės ženklų išparduotuvių miestelį „La Reggia Designer Outlet“.
Automobilio nuomos ypatumai Italijoje
Apie vairavimą šiame regione sklando daug istorijų, ne veltui automobilio draudimas vietiniams čia bene brangiausias visoje Italijoje. Šeimininkė mums pasakojo, kad vieni jos svečiai užsisakė automobilį, bet jiems užteko vienos dienos, kad apsispręstų toliau keliauti tik visuomeniniu transportu. Automobilis pastovėjo kieme... Na mums taip nenutiko, nors be nuotykių neapsiėjom.
Pasidomėję nuomos ir draudimo kainomis, supratome, kad pigiau užsisakyti šią paslaugą internetu per tarpininkus (www.instantcars.eu), kurie telefonu lietuviškai paaiškina visas subtilybes ir rekomenduoja vietinę firmą. Tik vienas niuansas, atvykus pasiimti automobilio, ta vietinė firma nemato, kad pilnas draudimas jau užsakytas, todėl primygtinai siūlo jį įsigyti. Bet visada gali pasakyti: ačiū, nereikia.
Italijoje nuomojantis automobilį privaloma turėti kreditinę kortelę, kurioje bus įšaldomas užstatas. Jei retai naudojate kredito kortelę, prieš kelionę pasitikrinkite, ar prisimenate PIN kodą.yras kreditinę pasiėmė, bet kai 2 kartus vesdamas PIN kodą suklydo, suprato, kad kodo tiesiog neprisimena. Ir nesvarbu, kad už nuomą jau sumokėta iš anksto, automobilio negausi. Na nebent papildomai susimokėsi nemenką sumelę. Mums pavyko atkapstyti tą stebuklingą kodą ir kai auto nuomos darbuotojos paprašėm paskutinio šanso, ji sako: „Madam, bet jūs suprantate, kad tai jau paskutinis bandymas?" Ech ir jis buvo sėkmingas. Apdovanojom tą ponią lietuvišku šokoladu ir sugaišę tik šiek tiek daugiau nei valandą pagaliau išriedėjom į 4 dienų nuotykį. Poilsio ne itin nedaug, užtat vaizdų ir įspūdžių begalė.
+370 656 83300
Bendraukime
