Turite klausimų?
Susisiekite telefonu
+370 656 83300
arba parašykite mums:
Įveskite vardą.
Įveskite telefoną.
Įveskite El. paštą.
Įveskite žinutę.
Pasidalink patikusiais kelionių pasiūlymais
Pasidalinkite su artimaisiais patikusiomis kelionėmis arba išsisaugokite jas savo el. pašte
Įrašykite savo vardą
Įrašykite savo el. pašto adresą
Atsinaujinome!
Po daugiau nei šešerių metų atėjo metas atsinaujinti!
Atsižvelgdami į jūsų augančius poreikius atnaujinome savo internetinę svetainę, kuri tapo gerokai funkcionalesnė naudojimui ir žinoma patogesnė. Kviečiame susipažinti!
Kelionės, kurių verta laukti 0
Pažymėkite patikusias keliones ir dalinkitės jomis su artimaisiais, ar išsisaugokite jas savo el. pašte.
+370 656 83300

Darbo laikas

  • I-V: 9.00-18.00 val.
  • VI-VII: biuras nedirba

El. paštus tikriname ir į labai svarbius klausimus atsakome ir savaitgaliais.

Perskambinkite man

Parašykite mums

+370 656 83300

Darbo laikas

  • I-V: 9.00-18.00 val.
  • VI-VII: biuras nedirba

El. paštus tikriname ir į labai svarbius klausimus atsakome ir savaitgaliais.

Perskambinkite man

Parašykite mums

Kalėdų tradicijos pasaulyje

Kalėdų tradicijos pasaulyje

Kalėdos, kai namuose įsivyrauja jaukuma ir ramybė, kiemai sužimba tūkstančiais mažų švieselių, ruošiami burtai, kurpiami nauji ar prisimenami seni receptai 12-os patiekalų Šv. Kūčių vakarienei.  Ar kada nors susimąstėte, kokios kalėdinės tradicijos egzistuoja kitose šalyse? Ar visi švenčia Kalėdas tą pačią dieną, kas neša dovanas vaikams Sakartvele, ar įsivaizduojate, ką ant kalėdinio stalo deda portugalai? Atsakymus į šiuos klausimus ir dar daugiau įdomių faktų rasite šiame blogo įraše „Kalėdų tradicijos pasaulyje“.

Egiptas

Nors Egipte gyvena vos apie 15% krikščionių koptų, jie Kalėdas švenčia ir netgi turi gilias tradicijas.

Kalėdų diena vadinama Kiahk švenčiama sausio 7 d. Net 43 dienas prieš Kalėdas (nuo lapkričio 25 d. iki sausio 6 d.) koptai pasninkauja – nevalgo jokio gyvulinės kilmės maisto (pvz., vištienos, jautienos, pieno ir kiaušinių). Tai vadinama Šventojo gimimo pasninku (The Holy Nativity Fast). Tai itin griežtas pasninkavimo būdas – tik tuo atveju, jei žmonės yra per silpni, sergantys, gali nusižengti šiai tradicijai.

Sausio 6 d. koptai eina į specialias Šv. Mišias, kurios prasideda vėlai vakare – 22:30 val. Kai kurie žmonės renkasi keliomis valandomis anksčiau, kad susitiktų su draugais, giminėmis ir kaimynais. Paprastai mišios trunka iki vidurnakčio, bet kartais užsitęsia net iki 4 val. ryto.

Pasibaigus mišioms, žmonės eina namo didžiajai vakarienei. Stalas būna nuklotas mėsos patiekalais, kiaušiniais, sviestu – ant stalo būna visko, ko negalima valgyti per pasninką. Vienas populiariausių patiekalų „Fata“ – avienos sriuba su duona, ryžiais ir česnakais.

Sausio 7 d. žmonės eina vieni pas kitus į svečius ir švenčia, dažniausiai nešasi vieni pas kitus „Kahk“ – saldžius sausainukus.

Egipte Kalėdų senelis vadinamas Baba Noël. Vaikai tiki, kad jis įlipa pro langą ir palieka dovanas, atsidėkodami jam palieka „Kahk“.

Jei planuojate Kalėdas sutikti Egipte, bet bijote, kad nesijaus šventinės nuotaikos – nedvejokite! Egiptiečiai puikiai prisitaikę prie pasaulietinių tendencijų. Šiais laikais net ir ne katalikai puošiasi Kalėdoms, prekybos centrai, viešbučiai, parkai ir gatvės tviska nuo kalėdinių dekoracijų.  

Turkija

Ar galite patikėti, kad gruodžio 25 d. Turkijoje tiesiog eilinė diena? Kalėdos Turkijoje nešvenčiamos! Vos 0,2% turkų populiacijos sudaro krikščionys, kuriems ši šventė svarbi.

Nors vis daugiau miestų puošiami kalėdinėmis dekoracijomis, tačiau Turkijoje labiau švenčiami Naujieji metai nei Kalėdos. Turkijoje Kalėdų senelis žinomas kaip Noel Baba. Dovanas jis neša per Naujuosius metus.

Naujieji metai Turkijoje vadinami „Yilbasi gecesi“ ir tai yra viena didžiausių švenčių metuose. Šeimos sėdasi prie stalo, doroja keptą kalakutą ir prieš vidurnaktį dalyvauja didžiojoje metų loterijoje. Tą dieną per televiziją rodo daugybę naujametinių programų, žaidžiami žaidimai, o vienas populiariausiųjų – Bingo. Vidurnaktį vyksta didžioji šventės kulminacija – fejerverkai.

Jeigu kada nors švęsite Naujuosius Turkijoje, nenustebkite gavę raudonos spalvos apatinius. Naujųjų metų dieną dėvėti raudonus apatinius, reiškia, jog ateinantys metai bus itin sėkmingi!



Graikija

Graikijoje Kalėdų vakarą vaikai išbėga į gatves nešini instrumentais ir gieda šventas giesmes, vadinamas „kalandomis“. Kartais su savimi turi riešutais ir aukso detalėmis puoštų laivelių modelių, kuriuos dovanoja praeiviams.  Jei vaikai dainuoja gražiai, dažnai gauna pinigų arba skanėstų, pvz., riešutų, saldainių arba džiovintų datulių – panašiai kaip pas mus per Užgavėnes.

Kalėdų eglutės – labai populiarios Graikijoje. Pati pirmoji eglutė Graikijoje buvo papuošta 1833 metais paties karaliaus Oto, šalia jos stovėjo ir dekoruota valtis. Dekoruoti laivai, tai sena graikų tradicija. XX a. eglučių puošimas išstūmė laivų dekoravimą, tačiau pamažu laivų puošyba sugrįžta į madą, gyventojai juos stato šalia Kalėdinių eglių.

Kiekvieną gruodį, Aristotelio aikštėje, Salonikuose puošiama didžiulė eglė ir statomas trijų stiebų buriavimo laivas – itin populiari vieta tarp turistų.

Daugumai graikų Kalėdų išvakarėse labai svarbu dalyvauti Šv. Mišiose. Po mišių baigiasi Advento pasninkas ir galima sėstis prie šventinio stalo. Paprastai ant graikų stalo pagrindiniu patiekalu tampa orkaitėje kepta aviena arba kiauliena, patiekiama su špinatais, įvairiomis salotomis ir sūriu. Vienas iš tradicinių patiekalų, kuris privalo būti ant stalo – Kalėdų duona („Christopsomo“). Tai saldi apvali duona pagardina cinamonu, apelsinais ir gvazdikėliais. Jos viršus dekoruotas kryžiumi. Duona gaminama Kalėdų išvakarėse, o valgoma tik per Kalėdas.

Graikijoje įprastai dovanas atneša Šv. Bazilijus sausio 1 d.

Naujųjų metų vakarą dauguma šeimų ruošia didelę vakarienę ir žaidžia žaidimus. Vidurnaktį sveikina vieni kitus su Naujaisiais metais apsikabindami, dalindami bučinius ir linkėjimus, gieda „kalandas“. Daugumoje Graikijos vietų Naujųjų metų dieną suaugusieji dovanoja vaikams pinigus ir dovanas linkėdami laimingų Naujųjų metų.

Portugalija

„Pai Natal“ – Kalėdų senelis dažniau dovanas neša Kalėdų išvakarėse nei per pačias Kalėdas. Dovanos paliekamos po eglute arba kojinėse pakabintose ant židinio. Kai kurie portugalai tiki, jog dovanas neša kūdikėlis Jėzus, o ne Kalėdų senelis.

Kalėdinės eglutės šiuo metu yra savaime suprantamas dalykas, tačiau iki 1970 metų tikrai ne visi jas puošdavo. Tradicine Kalėdų dekoracija visuomet buvo prakartėlė, ir dabar praktiškai visos šeimos turi bent po mažytę prakartėlę namuose.

Per Kalėdas namuose dengiamas itin gausus stalas, nuklotas tradiciniais patiekalais, tortais, sausainiais ir kitomis gėrybėmis! Šiais laikais populiariausias pagrindinis patiekalas – kalakutas.

Tradicinis portugalų patiekalas – „Consoada“ – menkė su žaliomis daržovėmis ir virtomis bulvėmis, valgomas Kalėdų išvakarėse. Taip pat ant stalo puikuojasi vėžiagyviai ir mėsa. Prie visų patiekalų geriamas Porto vynas ir valgomi portugališki sausainėliai ir saldainiai.

Tradicinis Kalėdų pyragas – „Bolo Rei“ arba Karaliaus tortas visuomet puikuojasi stalo viduryje. Šiame pyrage portugalai slepia pupą ir mažą dovanėlę – žetoną. Savo gabalėlyje suradus žetoną, jį gali pasilikti kaip sėkmės simbolį, suradus pupą – kitais metais privalai iškepti arba sumokėti už Bolo Rei pyragą!

Po sočios vakarienės gyventojai eina į bažnyčią. Mišių metų bučiuojamas kūdikėlio Jėzaus atvaizdas, vėliau įdedamas į prakartėlę, kurią Kalėdiniu periodu yra kiekvienoje bažnyčioje. Po mišių, sugrįžę namo, pradedamos pakuoti dovanas. Šventė tęsiasi iki ankstyvo ryto!

Sakartvelas

Sakartvele, kaip ir kitose orotdoksiškose šalyle, Kalėdos švenčiamos sausio 7 d. Kalėdų dieną dauguma Sakartvelo gyventojų dalyvauja „Alilo“ parade. Apsirėdo specialiais kostiumais, pasiima Sakartvelo vėliavas ir pradeda švęsti Kalėdas! Vaikams parado metu dalijami saldainiai.

Tradicinė kartveliečių eglutė vadinama „Chichilaki“ – pagaminta iš džiovinto lazdyno arba graikinio riešuto medžio šakų, dekoruota džiovintais vaisiais ir saldainiais. Sausio 19 dieną, atsikratant visų metų negandų ir bėdų, eglutė sudeginama. „Vakarietiškos“ Kalėdų eglutės taip pat populiarios.

Kartveliečiai dovanas gauna Naujųjų metų išvakarėse. Dažniausiai jas vaikams neša „Tovlis Papa“  – vilkintis baltu kostiumu ir sunkia balta, iš avies vilnios pagaminta, kailine kepure.

Manoma, jog Tovlis Papa gyvena Kaukazo kalnuose ir Naujųjų metų išvakarėse keliauja per visą Sakartvelą ir dovanoja vaikams saldainius. Vaikai atsidėkodami jam palieka „Churchkhela“ – riešutų ir vynuogių sulčių desertą, atrodantį it dešra.

Indonezija

Indonezijoje net 85% populiacijos – musulmonai ir tik 10% – krikščionys, bet tai sudaro net 20 milijonų žmonių! Jūs nepatikėsite, bet Indonezijos gyventojai tiesiog dievina Kalėdas.

Paprastai salyno krikščionys Kalėdų išvakarėse ir per Kalėdas eina į bažnyčią, kur galima pamatyti prakartėlę, dažnai ir gyvą.

Kalėdų eglutės Indonezijoje dažniausiai būna plastikinės arba pagamintos iš vištų plunksnų – ši eglutės versija paplitusi Balio saloje. Rečiau žmonės puošia kiemuose augančias pušis.

Dauguma šalies televizijų kanalų transliuoja Kalėdinius muzikinius koncertus, rodo populiariausius Kalėdinius filmus, pavyzdžiui, salyne itin mėgstamas „Vienas namuose“!

Indonezijoje Kalėdų senelis vadinimas „Sinterklass“, vaikams dovanas nešantis Kalėdų dieną.

Per Kalėdas privalomas maistas – sausainiai. Vieni populiariausių sausainių – „Nastar“ – sviestiniai su ananasų džemu, „Kastengel“ – sūrio sausainiai arba „Snow White“ – sviestiniai sausainiai padengti sūriu ir cukraus pudra.

Vokietija

Vokiečiai dievina Advento kalendorius. Jų turi įvairiausių rūšių ir formų. Tradicinis – pagamintas iš eglės šakelių ir 24 dėžučių arba maišelių, į kuriuos dedamos mažos dovanėlės. Kitas – apvalus Advento kalendorius su keturiomis žvakėmis – kiekviena žvakė simbolizuoja vieną Advento savaitę.

Kalėdų eglutės Vokietijoje turi labai didelę reikšmę. Jau Viduramžiuose buvo pradėtos naudoti kaip Kalėdų simbolis. Tradiciškai Kalėdų eglutė parnešama į namus Kalėdų išvakarėse. Kai kuriose šeimose vakare skaitoma Biblija arba dainuojamos Kalėdinės giesmės.

Vokietija garsėja Kalėdų mugėmis, kuriose galima įsigyti kalėdinių dekoracijų, kalėdinio maisto, imbierinių sausainių ir karšto vyno. Mugės kasmet sutraukia tūkstančius turistų.

Kalėdų senelis dovanas neša Kalėdų išvakarėse.

Tradicinis pagrindinis Kalėdų patiekalas Vokietijoje – karpis arba žąsis. „Stolle“ – populiari mielinė duona su vaisiais valgoma per Kalėdas.


Jungtinės Amerikos Valstijos

Visas tradicijas jungianti karalienė – Amerika! Dėl tarpkultūrinės aplinkos šalyje prigiję daugybė skirtingų Kalėdų tradicijų.

Šeimos iš Vakarų Europos per Kalėdas dažniausiai kepa kalakutą su spanguolių padažu. Šeimos iš Rytų Europos gamina ne tik kalakutą, bet kepa dešreles su kopūstais, verda sriubas, na, o italų šeimos pirmenybę teikia lazanijai.

Amerikoje itin populiaru kepti imbierinius namelius, juos dekoruoti ir suvalgyti per Kalėdas. Tradicinis Kalėdų gėrimas – „Eggnog“ – kažkas panašaus į kiaušinių likerį.

Dauguma amerikiečių, ypatingai krikščionių, švenčia Jėzaus gimimą eidami į bažnyčias, kur giedamos tradicinės Kalėdinės giesmės ir pasakojama Kalėdų istorija.

Amerikiečiai ypatingai puošia savo namus: ant namų kabinamos lemputės, statomos Kalėdų senelio, sniego senio, briedžių figūros. Tiek namų vidus, tiek išorė tviskėte tviska!

Laukdami Kalėdų senio, vaikai jam palieka stiklinę pieno ir sausainių, o gautas dovanas išpakuoja Kalėdų rytą.

Bene kalėdiškiausiai atrodo Rokfelerio aikštė Niujorke, kur kiekvienais metais puošiama didžiulė Kalėdų eglė, o šalia įrengiama ledo arena.

Patiko blogo įrašas?

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite dar daugiau kelionių patarimų ir naujienų!

Facebook komentarai