Iš Europos į Pakistaną nukeliavo mindamas dviratį

Viskas prasidėjo nuo svajonės, užuot pasirinkus saugią ir patogią kelionę lėktuvu, kuomet vos per kelias valandas įveikiami tūkstančiai kilometrų, visą šį atstumą įveikti nepakylant nei per centimetrą nuo žemės.

Šios kelionės sumanytojas Kamran‘as Ali, skrydžių lėktuvais metu, visuomet svajodavo, kad būtų ypač puiku, kad jei visas vietas, kurias mato tik per greitos ir patogios oro transporto priemonės langą, galėtų aplankyti keliaudamas paviršiumi. Kaip matyti, šiai svajonei buvo lemta greitai išsipildyti.

Ir nors daugeliui žmonių kyla šiurpuliukai vien nuo minties, kad tokį didelį atstumą teks įveiki dviračiu, Kamran‘ui Ali tai nebuvo ypač didelis iššūkis – jau ir prieš kelionę vyras dviračiu įveikdavo labai didelius atstumus, be to, noras pamatyti viską savo akimis, buvo milžiniškas.

Viskas prasidėjo 2002 metais, kuomet iš Elijaho kilęs Kamran‘as atvyko studijuoti į Vokietiją. Keliautojas net nenumanė, kad kasdienybė taip greitai įtrauks į rutiną. Jis išvyko iš Rostoko ir beveik per du mėnesius, kol pasiekė Turkiją, aplankė Lenkiją, Čekiją, Austriją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją. Tačiau šis pirmasis bandymas pasiekti namus dviračiu, buvo sutrumpintas blogos žinios – vyras sužinojo, kad mama sunkiai serga, tad tą pačią akimirką išmainė dviratį į lėktuvą ir vos per kelias valandas pasiekė namus.

Vėliau šis planas buvo atidėtas, tačiau visą tą laiką, mintis dviračiu pasiekti Elijahą buvo gyva. Būtent todėl 2015 metais Kamran‘as nusprendė pabandyti dar kartą. Vis dėlto, šį kartą pasiekti tą pačią vietovę prireikė net 3 kartus daugiau laiko – kol iš Vokietijos atvyko į Turkiją, praėjo šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiai. Iš Turkijos nuspręsta keliauti senuoju šilko keliu, aplankant Turkmėnistaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgiziją bei Kiniją. Tam, kad būtų įveiktas šilko kelias, prireikė 176 dienų.

Kirkizijoje Kamranas buvo apsistojęs pas vietinę šeimą jurtoje. Tribune.com.pk nuotrauka

Bene didžiausias iššūkis, su kuriuo Kamran‘as Ali susidūrė šios kelionės metu, buvo tokia, su kokia susiduria labai didelė dalis Pakistano piliečių – reikėjo gauti vizas. Pasirodo, sunkiausia buvo gauti vizas į centrines Pietų Azijos valstybes, tuo tarpu vizų gavimas į Turkiją ir Bulgariją, buvo puikiai pažįstamas procesas – su tuo jau buvo tekę susidurti tuomet, kai pirmą sykį bandė pasiekti Elijahą.

Kebabų dieta

Kuomet kalba pasisuka apie maistą, keliautojas sako, kad nebuvo labai išrankus – dažniausiai valgydavo tai, ką buvo galima įsigyti pakelės užeigose. Nors kaip pats teigia, skaniausias maistas jo laukė Turkijoje. Su Turkija yra susijęs ir vienas įsimintiniausių kelionės įspūdžių – kebabų dieta. Ali teigia, kad jį ypač sužavėjo šio patiekalo įvairovė bei puikus skonis, tad ilgą kelionės laiką didžiąją keliautojo valgiaraščio dalį sudarė kebabai – būtent todėl ir kilo pasakymas kebabų dieta.

Tribune.com.pk nuotrauka

Paklaustas apie tai, kokių žmonių teko sutikti kelionės metu Ali atsako, kad visi jie paliko tik teigiamus prisiminimus – sutiko daug šiltų, draugiškų, malonių ir besišypsančių žmonių, kurie ne tik mielai paaiškindavo, kaip pasiekti kelionės tikslą, bet ir pavaišindavo gėrimu ar užkandžiais. Vyras ypač šiltai atsiliepia apie turkus – pasirodo, jie ypač mėgsta pakistaniečius.

Keliautojas šiandien juokauja, jog visi, kurie nusprendžia tokį didelį atstumą įveikti dviračiais, tiesiog negali būt blogais žmonėmis. Kamran‘as yra paruošęs atsakymą ir tuo atveju, kuomet išgirsta klausimą apie tai, o kaip įveikti tokią ilgą distanciją? Kaip nepritrūkti ryžto, kaip nesustoti pusiaukelėje? Vyras teigia, jog viskas labai paprasta – tiesiog tikėkite tuo, ką darote, darykite tai, ką darote ir niekam apie tai nesakykite. Vis dėlto, ne viskas taip gražu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio – keliautojas tvirtina, kad labai daug žmonių nepalaikė tokios idėjos arba tiesiog nesuprato, kodėl tai yra daroma. Būtent tada vyras tiesiog apsisprendė nieko nesakyti ir tiesiog siekti savo tikslo.

Kinijos ir Pakistano pasienyje. Tribune.com.pk nuotrauka

Daugelis žmonių paprastai į kelionę vyksta kartu su draugais, kolegomis ar šeimos nariais, tačiau tokią ilgą distanciją įveikęs Ali teigia, kad tuo atveju, jei iš tiesų norite pažinti pasaulį, turite keliauti vieni. Vis dėlto, net ir tokia nuomonė tikrai nereiškia, kad per visą kelionę nebuvo momentų, kuomet Ali nenorėjo, jog kas nors keliautų drauge. Vienas iš tokių, kuomet tikrai norėjosi draugiško peties šalia, buvo incidentas, įvykęs tuomet, kai Ali įsirengė stovyklavietę kalnuotoje vietovėje, o stiprus lietus išjudino uolienas. Pastarosios krito tiesiai į stovyklavietę ir Kamran‘as tik per stebuklą liko sveikas. Beje, šis įvykis išmokė ir atsargumo – nuo to karto Ali ypač atsakingai rinkdavosi vietas stovyklavietei. Tam tikrų atsargumo priemonių buvo imtasi ir tuomet, kuomet planuota kelionė – vyras sąmoningai į savo maršrutą neįtraukė Afganistano, nes keliauti per šią šalį, jo manymu, būtų buvę pernelyg pavojinga.

Tikslus distancijos ilgis buvo 10 400 kilometrų, tačiau, anot paties keliautojo, sunkiausia keliauti buvo pačioje pabaigoje ir ne tik todėl, kad kamavo didelis nuovargis, bet ir todėl, jog teko keliauti ežero pakrantėmis, be to, alino didelis karštis.

Per visą šį laiko tarpą Ali išleido apie 5500 dolerių ir nors tai buvo didžiausias jo gyvenime įveiktas atstumas, keliautojas jau kuria naujus, labai ambicingus kelionių planus.