Ispanijos pakrančių bangos - "Pasirink Sparnus 2kite" komandos dienoraštis

"Pasirink Sparnus 2kite" komanda pabuvojo Portugalijoje (ankstesnę dalį galite skaityti paspaudę čia), tad dabar kerta sieną ir važiuoja į Ispaniją, toliau siaubdami pakrantę, ieškodami vėjo gūsių ir pašėlusių bangų. Juk vandens sporto mėgėjai tuo ir gyvena! Tolesni nuotykiai aprašyti kaituotojų dienoraštyje žemiau, skaitykite ir gėrėkitės jų užfiksuotais vaizdais:

"Kertame sieną ir vėl grįžtame į Ispaniją, tikslas veda tolyn link tolimiausio mūsų kelionės taško Tarifos, orų prognozės rodo vėjo trūkumą pakelti sparnus, tad neskubėdami užsukame ir aplankome visus pakrantėje esamus KiteSurf spotus, kad pajaustume savo kailiu ir įsitikintume savo akimis, kokios galimybės aktyvuoliams ir vandens proto mėgėjams patekus i tuos kraštus.

Patariame visiems keliaujantiems automobiliu stengtis važiuoti kuo arčiau pakrantės vedančiais keliais nei šalimais esančiais greitkeliais, nes tik taip atrasite netikėčiausių vietų ir nuostabiausių miestų, kuriuose patirsite neišdildomų įspūdžių. Taip nutinka ir mums, kai užsukame į vieną iš arčiausiai Portugalijos pasienio esantį Cartaya miestelį, čia atrandame puikiausią spotą mokintis kaituoti, nes vandenyne susiformavusi natūrali įlanka, atskirta smėline kopa nuo vandenyno. Taip sukuriama nuostabi erdvė plaukioti prie bet kokios vėjo krypties. Gaila vėjo buvo lygiai 0, tad apžiūrėję ir įvertinę visas galimybes pajudėjome link istoriškai vieno iš garsiausių Ispanijos miestų Maurų sostinės, Kristaforo Columbo kelionių pradžios uostamiesčio - Sevilijos. O taip, jis visai kitoks, jaučiamos ilgametės arabų invazijos pasekmės ir tai tik puošia miestą, didingi rūmai ir begalinio grožio sodai, kuriuose mėgo leisti laiką tos epochos galingieji mus sužavėjo! Tai vienas iš karščiausių Ispanijos miestų ir tą mes jaučiame savu kailiu, gerai, kad bent pučia nemenkas vėjas, kol mes lakstome turistų jūroje ir ryjame akimis viską aplink miesto didybės harmonijoje su gaubiančia žaluma. Kaip bebūtų nerealu ir gera skrieti paspirtukais Sevilijos senamesčio arterijomis, bet mus labiau traukia vandenyno bangos ir taip laukiamas vėjo gūsis, tad vėl pakuojamės judėti žemyn link kaitavimo sostinės.

Važiuojant link Tarifos atsiveria visai kitoks peizažas nei buvo iki šiol. Čia vyrauja plačios kalvos, javų laukai, o tai nėra įprasta pietinėje Ispanijos dalyje. Ateina sutema, o ji čia užklumpa staiga ir net nepastebi, kaip naktis keičia dieną nieko neįspėjus. Esame gerokai perkaitę ir norisi griūti neieškant jokių patogumų, tad nusukam į laukų keliuką daug neplanuodami. Pasirodo, sustojome prie persikų plantacijos, čia pat pasistatome palapinę ir griūname miegoti, tik ryte pakilus saulei pamatome patekę į ūkininko laukus ant kalvelės.

Artėjant Tarifos link, susisiekiame su Mariumi, kurį prieš kelis mėnesius rodė LRT laidoje "Emigrantai" kaip radikaliai spjovusį į ofisinį gyvenimą Lietuvoje ir išvykusį daugiau saulės ir pozityvios emocijos ieškoti į šituos kraštuos! Ragelyje atsiliepęs malonus balsas, išklausęs mūsų norą kažkur apsistot Tarifoje, akimirksniu pasiūlo savo bičiulio Dimos butą, kuris savaitgalį bus tuščias, nes jie patys išvyksta į Portugaliją gaudyti didžiujų bangų. Vėl stebina toks žmogaus patiklumas, kuris nei mūsų mates, nei ką apie mus girdėjęs, duoda adresą ir pasako, kur bus paliktas raktas, kad galėtume nieko netrukdomi įsikurti ir patogiai leisti sau atsipūsti nuo ištisinio nakvynių kaitaliojimo. Erdvus trijų miegamųjų butas leidžia išsitiesti taip, kaip seniai neteko patirti. Pagaliau turime galimybę išsiskalbti savo rūbus, kurių prisikaupė per visą šitą maratoną.

Nedelsiant lekiame į vietinį prekybos centrą, kuris net erzina savo vietinių gėrybių gausa, o ypatingai kainomis - čia viskas taip pigu lyginant su Lietuvos kainomis, kad net praradę saiko nuovoką perkame produktus kilogramais. Jūros gėrybės drasko maišelius nuo svorio, bet seniai svajota akimirka, kuomet patys jas galėsime pasigamint iki besotiško apsirijimo, pagaliau išaušo!

Tarifa miestelis nedidelis, bet aiškiau nebūna, kad tai tikrai vandens sporto sostinė. Aplink vien burlenčių, jėgos aitvarų bei banglenčių mokyklėlės, parduotuvės, siūlančios pačią įvairiausią įrangą, veidai nugairinti bangų ir vėjo, groja atpalaiduojanti muzika, niekas niekur neskuba.

Vėjo laukt ilgai netenka, nes čia jis pučia beveik ištisai, patogumas buvo tai, kad butas visiškai ant vandenyno kranto, tad šokti į savo amuniciją galėjome tiesiai iš laikinų namų ir be jokių didelių problemų mes jau raižome bangas! Laikas sustojo, nerealus jausmas - jokios kontrolės, o galvos palieka tuščios.

Vaizdas sukelia stiprias emocijas: horizonte matosi Afrikos krantas, už sąsiaurio atsiveria Viduržemio jūra. Apvažiuojame visą apylinkę. Čia visus vienija bendras tikėjimas, kuris nesirenka tautų ar nacionalistiškumo - tai sparnai ir vėjas! Draugiškumui nėra ribų, bendrauji su kuo tik nori ir apie tai, kas įdomu. Trys dienos sprogo kosminiu greičiu, ir atėjo akimirka, kai įžengė Marius, kurį mes matėme per televizorių, o jis mus girdejo tik telefono ragelyje. Po dešimties minučių mes lyg seniausi bičiuliai jau kalbėjomės apie viską, o už valandėlės jau sedėjome Waikiki paplūdimio pliaže, jaukioje jo draugų lietuvių apsuptyje ir visi kartu grožėjomės saulėlydžiu, kurie čia vieni iš nuostabiausių kada matytų gyvenime!"